Lietuvos gyventojai aktyviau deklaruoja savo pajamas nei europiečiai

Mūsų šalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai savo deklaracijas kasmet pateikia apie 1 mln. gyventojų. Tokį didelį žmonių aktyvumą deklaracijaOK.lt buhalteriai aiškina paprasta deklaravimo sistema ir tuo, kad didžioji dalis žmonių turi galimybę susigrąžinti mokestines permokas. Todėl, pasak deklaracijaOK.lt, Lietuva yra viena iš mažiausių Europos šalių, tačiau procentiškai viena pirmaujančių pagal savo pajamas deklaruojančių gyventojų skaičių.

Lietuvoje iš maždaug trijų milijonų gyventojų savo pajamas deklaruoja kiek mažiau nei 1 milijonas žmonių. Tai – didelis skaičius, palyginti su kitomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, artimiausioje Lietuvos kaimynėje Lenkijoje pernai buvo pateikta tik 200 tūkst. deklaracijų, ir nors kasmet šis skaičius sparčiai auga, šiemet laukiama tik 600 tūkst. deklaracijų.

Deklaravimo kampanija Europoje vyksta visur maždaug tuo pačiu metu ir kartą per metus.

ECB: kredito krizės euro zonoje nėra

Europos centrinis bankas (ECB) teigia, kad nėra pagrindo nerimui dėl euro zonai gresiančios kredito krizės, informuoja BBC. Remiantis naujausia ECB informacija, per pastaruosius tris mėnesius savo skolinimo sąlygas sugriežtino tik 9 proc. iš 131 euro zonos banko.

Iš ECB duomenų taip pat galima spręsti, kad banko suteiktos pigios paskolos padėjo atitolinti staigų skolinimo sumažinimą. Tačiau ECB taip pat įspėjo, kad silpna ekonomikos būklė reiškia, jog įmonių paskolų paklausa tikriausiai išliks silpna.

Nuo praėjusių metų gruodžio ECB į Europos bankų sistemą įliejo daugiau nei 1 trln. eurų. Tačiau centrinio banko vadovas Mario Draghi aiškiai leido suprasti, kad dabar atėjo metas vyriausybėms ir bankams naudoti turimą laiką ir stiprinti bankų finansus.

Mario Draghi bankams patarė sumažinti išmokamas premijas ir dividendus, kad išsaugotų daugiau pelno, skirto kompensuoti būsimus nuostolius dėl paskolų ir investicijų. Jeigu bankai nepajėgia to padaryti savo jėgomis, jiems gali tekti kapitalą gauti tiesiogiai iš savo vyriausybių, o tai reikštų dalinį jų nacionalizavimą.

Importuojamos prekės brango sparčiau nei eksportuojamos

Vasario mėn., palyginti su sausio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,5 procento, o importuotų prekių – 2 procentais, skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką darė 3,4 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 2,4 procento – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių kainos ir 6,5 procento sumažėjusios kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, 0,9 procento – baldų kainos.

Bendrajam importuotų prekių kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo 6,9 procento padidėjusios žalios naftos, 8,4 procento – elektros kainos ir 2 procentais sumažėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 3,1 procento – odos ir odos gaminių kainos.

Finansų ministrė: pernai iš šešėlio pavyko ištraukti daugiau nei 0,5 mlrd. Lt

Pernai šalies biudžetas gavo 1,7 mlrd. litų daugiau pajamų nei 2010 m., ir apie trečdalis šių lėšų gauti dėl geresnio mokesčių administravimo ir tikslingiau taikant kontroles priemonės, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Nors daugiausiai mokesčių iš šešėlio atkovota PVM srityje, iš benzino pardavimų surenkami akcizai galėjo mažėti ir dėl šalies „dyzelizacijos“. Pasak ministrės, planas iš šešėlio ištraukti 1 mlrd. buvo įvykdytas daugiau nei 50 proc. ir tai yra geras rezultatas.

Didžiausią įtaką pajamoms ir mokesčių padidėjimui turėjo pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pernai jo buvo surinkta apie 1,2 mlrd. litų daugiau nei 2010 m., iš jų 540 mln. Lt buvo surinkti dėl pagerintų mokesčių surinkimo priemonių ir kontrolės.

Europos Komisija siūlys didinti kitų metų ES biudžetą

Europos Komisijos (EK) atstovai trečiadienį pateiks siūlymą 6,8 proc. padidinti kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, informuoja BBC.

Manoma, kad bus pateiktas pirminis pasiūlymas, kurį EK svarstys su valstybių narių atstovais. Tačiau kai kurių valstybių vyriausybės ne kartą ragino Komisiją sumažinti savo išlaidų planus. Nepaisant to, EK atstovai savo siūlymą trečiadienį tikriausiai argumentuos tuo, kad biudžetą reikia padidinti norint įgyvendinti ankstesnius ES įsipareigojimus. ES jau anksčiau teisiškai įsipareigojo sumokėti už keletą ilgalaikių projektų, tokių kaip infrastruktūros ir tyrimų programos.

Komisija gali būti apkaltinta dvigubų standartų taikymu, nes ji primygtinai ragino Europos valstybes laikytis griežtos biudžetų disciplinos.

Darbuotojų neįgaliųjų – mažiau nei dešimtadalis

Darbo dar labiau trūksta fizinę ir proto negalią turintiems žmonėms, pasak Strėvininkų globos namų atstovo Romualdo Genevičiaus, jų įdarbinama iki dešimtadalio.

Pasak jo, šiuo metu globos namų gyventojai pagalbinius darbus nudirba spausdinimo sektoriuje dirbančiai „Lodvilai“, tačiau užsakymų yra gerokai mažiau, nei žmonės galėtų atlikti.

„Darbai, kurių mes imamės ir kurie yra pagal mūsų galimybes, mes juos atliekame labai kokybiškai, – sako R. Genevičius. – Mes mokome žmogų dirbti pagal jo galimybes. Ne kiekvienas gali susegti nuo pradžios iki pabaigos buhalterinės apskaitos knygą, bet vieni renka, kiti klijuoja, treti šniūrus veria, ketvirti su mašina susega ir kiekvienas žmonių savo darbą padaro tikrai atsakingai.“

Jis pabrėžia, kad negalią turintys žmonės labai nori dirbti ir globos įstaigos darbuotojus pasitinka klausimais „Ar šiandien dar turėsime darbo? Vakar lyg ir baigėme, ar šiandien atveš?“

Lietuvio darbas įvertintas keturis kartus pigiau nei europiečio

Pernai metais Lietuvoje vidutinės valandinės darbo jėgos sąnaudos sudarė 5,9 euro. Tai daugiau nei keturis kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Pigesnė nei lietuvių darbo jėga buvo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

2011 m. 27-iose Europos Sąjungos narėse vidutinės valandinės darbo jėgos sąnaudos buvo 23 eurai (79 Lt), o 17-oje euro zonos šalių – 27,6 euro (95 Lt), rodo ES statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimai.

Visgi po vidurkiu slepiasi nemenki skirtumai šalyse narėse, jose minimalios valandinės darbo jėgos sąnaudos svyruoja nuo 3,5 euro (12 Lt) iki 9,3 euro (32 Lt). Darbo jėgos sąnaudos skaičiuojamos įvertinant darbo užmokesčio išlaidas bei su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, pvz., darbdavio socialinius įsipareigojimus.

2011 m. didžiausios valandinės darbo jėgos sąnaudos buvo Belgijoje (39,3 euro; 136 Lt), Švedijoje (39,1 euro; 135 Lt), Danijoje (38,6 euro; 13 Lt), Prancūzijoje (34,2 euro; 118 Lt), Liuksemburge (33,7 euro; 117 Lt), Nyderlanduose (31,1 euro; 107 Lt) ir Vokietijoje (30,1 euro; 104 Lt).

Mažiausios valandinės darbo jėgos sąnaudos buvo Bulgarijoje (3,5 euro; 12 Lt), Rumunijoje (2013 m. – 4,2 euro; 14 Lt), Lietuvoje (5,5 euro; 19 Lt) ir Latvijoje (5,9 euro; 20 Lt). Lyginant valandinės darbo jėgos sąnaudos įvertintos eurais, tačiau pažymėtina, kad euro zonai nepriklausančių ES narių duomenys priklauso nuo valiutų keitimo kurso.

2012 m. balandžio 23 d.

Baltijos biržos judėjo priešingomis kryptimis

Baltijos šalių akcijų biržos antradienio ryte judėjo priešingomis kryptimis. Vilniaus biržoje prekybą judino stambūs tiesioginiai sandoriai, Talino biržoje – didesniais kiekiais pardavinėtos „Tallina Kaubamaja“ akcijos.

Talino biržos indeksas „OMX Tallin“ 11.46 val. buvo pakilęs 0,08 proc., Rygos „OMX Riga“ – 0,43 proc., o Vilniaus „OMX Vilniaus“ smuktelėjęs 0,50 proc.

Iš bendros daugiau nei 0,4 mln. EUR apyvartos Vilniaus biržoje didžiausia dalis (0,344 mln. EUR) teko tiesioginiams sandoriams „Linas Agro Group“ akcijomis. Sandoriuose pirkėjo ir pardavėjo pusėje buvo skirtingi tarpininkai.

Talino biržoje daugiau nei pusė (42.000 iš 77.000 EUR) visos apyvartos sudaryta „Tallina Kaubamaja“ akcijomis, kurios pigo 5,41 proc., iki 5,590 EUR.

Vakar buvo paskutinė diena, kuomet įsigijusieji šių akcijų dar pretendavo į dividendus. Šiandien perkantieji „Tallina Kaubamaja“ akcijų į dividendus nebepretenduoja.

Ministerija keičia siūlymą dėl mokesčių daliai transporto priemonių

Susisiekimo ministerija, praėjusių metų pabaigoje pasiūliusi padidinti kelių naudotojo mokesčius, persigalvojo. Dabar daliai verslo – mažų keleivinių autobusų ir lengviausių krovininių automobilių savininkams – jį siūloma padidinti mažiau.

Dabar Susisiekimo ministerija (SM) siūlo, kad mažų autobusų, kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir kurie sveria ne daugiau kaip 5 t, savininkams būtų taikomas 1.050 Lt dydžio metinis kelių naudojo mokestis. Anksčiau Vyriausybė ministerijos siūlymu šiai transporto grupei kelių naudotojo mokestį buvo padidinusi nuo 900 Lt, iki 1.800 Lt. Toks tarifas, jei nebus pakeistas, įsigalioja š. m. gegužės 1 d.

Krovininėms transporto priemonėms, kurių masė neviršija 3,5 t, metinį kelių naudotojo mokestį siūloma sumažinti iki 900 Lt. Anksčiau buvo patvirtintas padidėjimas nuo 600 Lt iki 1.800 Lt. Ministerija taip pat siūlo šių transporto grupių savininkams mažinti mėnesinius, savaitinius ir dienos trukmės kelių naudotojo mokesčius.

„Apple“ pelnas išaugo dvigubai ir viršijo lūkesčius

IT milžinės „Apple“ pelnas per paskutinį ketvirtį viršijo analitikų prognozes ir pašoko beveik dvigubai. Jį augino išmaniųjų telefonų „iPhone“ paklausa Kinijoje bei naujos versijos „iPad“ pardavimai.

„Apple“ pelnas kovą pasibaigusiu antruoju bendrovės fiskalinių metų ketvirčiu augo 94 proc. ir pasiekė 11,6 mlrd. USD. Tai beveik ketvirtadaliu daugiau, nei tikėjosi rinkos analitikai. IT įmonės pajamos per tą patį laikotarpį augo 59 proc. iki 39,19 mlrd. USD.

Per ketvirtį bendrovė pardavė 35,1 mln. telefonų „iPhone“ – 88 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu prieš metus. „iPad“ pardavimai šoktelėjo daugiau nei dvigubai iki 11,8 mln.

Bendrovė taip pat skelbia, jog praėjusį mėnesį pristatyto naujausios versijos „iPad“ paklausa buvo viršijusi pasiūlą. Įmonės teigimu, tai sparčiausiai auganti jos verslo sritis ir nuo 2010 metų, kai buvo pristatytas pirmasis modelis, „iPad“ parduota 67 mln. vienetų.

Kai kurie investuotojai baiminasi, jog pasikartos pernykštė situacija, kai „iPhone“ pardavimai sulėtėjo kaupiantis gandams, jog bendrovė planuoja netrukus pristatyti naują šio išmaniojo telefono versiją.

Verslas pageidauja liberalizuoti darbo santykius

Leisti laisviau sudaryti terminuotąsias darbo sutartis, mažinti lengvatų dirbantiems tėvams, kurie turi ūgtelėjusių vaikų, ir ne taip griežtai nustatyti darbo dienos trukmę, darbdavių atstovai pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, rašo “Lietuvos rytas”.

Verslininkai įsitikinę, kad suteikus daugiau laisvės darbdaviams išloštų ir darbuotojai. „Darbo kodeksas yra pasenęs ir blogina sąlygas darbdaviams, o kartu – ir darbuotojams. Dėl to ypač kenčia tos įmonės, kurios dirba skaidriai ir laikosi įstatymų.

„Verslo žinių“ portalas rašė, kad darbuotojų ir darbdavių atstovai antradienį Trišalės tarybos posėdyje suvienijo pozicijas ir paragino Vyriausybę minimalią mėnesio algą (MMA) nuo šių metų liepos didinti ne 50 Lt, bet 100 Lt.

Tuo metu premjeras Andrius Kubilius pabrėžia, kad MMA augimas turėtų būti nuosekliai siejamas su ekonomikos augimu ir darbo santykių lankstumo didinimu.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis: Lietuva jau gali judėti nauju keliu į priekį

Lietuvai pavyko išvengti euro zonos recesijos šešėlio ir jos ekonomika toliau sparčiai auga, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. N. Mačiulio teigimu, Lietuvą drąsiai galima vadinti sparčiausiai besivystančia Europos Sąjungos ekonomika. Ją esą gali pralenkti tik Lenkija arba Estija.

Prognozuojama, kad euro zonai išbrendant iš recesijos bei sparčiau augant pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms, BVP augimas 2013 m. gali siekti 4,3 proc. Lietuvos eksportą skatins ir silpnėsiantis euras bei nuo metų pradžios 8 proc. pabrangę Lenkijos zlotas ir Rusijos rublis.

Ekonomistas taip pat pabrėžia, jog pagrindiniu augimo šaltiniu šiais ir 2013 m. išliks vidaus paklausa – namų ūkių vartojimas ir įmonių investicijos. Tiesa, šie sektoriai augs kiek lėčiau nei pernai.

Kalbėdamas apie vidutinio darbo užmokesčio pokyčius Lietuvoje N. Mačiulis prognozavo jo didėjimą 4,3 proc., tačiau pabrėžė, jog tai labai priklausys nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, kuris, tikėtina, bus padidintas metų viduryje. Vis dėlto visuotinio atlyginimų kilimo šiais ir ateinančiais metais tikėtis nereikėtų, mano ekonomistas.

Verslas prašo išmokyti inžinierius užsienio kalbų

Inžinerinės pramonės, projektavimo įmonės skundžiasi, kad eksportą į užsienį apsunkina nepakankamos inžinierių anglų kalbos žinios. Verslas ragina valdžią lopyti švietimo sistemos spragas, antraip užsakymus Lietuvai iš panosės pasičiups geriau kalbas mokantys užsienio konkurentai.

SL yra 11-oje šalių veikančios „Sweco“ įmonių grupės narė. Lietuviai turi galimybę parduoti paslaugas kitose šalyse veikiančioms grupės įmonėms, įdarbinti žmones Švedijoje, Norvegijoje vykdomuose projektuose.

„Šiuo metu pora mūsų inžinierių darbuojasi Švedijoje, kur prisideda prie vieno objekto projektavimo. Jei daugiau mūsų žmonių laisvai bendrautų angliškai, galėtume eksportuoti daugiau paslaugų. Tačiau tokių žmonių trūksta. Nesakau, kad reikia angliškai deklamuoti Šekspyro sonetus, tačiau svarbu gebėti susikalbėti ta kalba. Juk negali prie kiekvieno inžinieriaus sodinti vertėjo, kad padėtų susišnekėt“, – pabrėžia SL vadovas. Anot jo, su panašia problema susiduria ir daugiau pramonės įmonių.

Į pensiją išėjusiems tėvams padeda du trečdaliai vaikų

Kiek daugiau nei 70 proc. dirbančių žmonių padeda savo į pensiją išėjusiems tėvams. Dažniausiai pagelbėjama pinigais – prisidedama įsigyjant didesnius pirkinius ir apmokamos sąskaitos už komunalines paslaugas, atskleidžia Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Pasak „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė (54 proc.) darbingo amžiaus gyventojų į pensiją išėjusiems tėvams pagelbėja pinigais, prie stambesnių pirkinių įsigijimo prisideda beveik 28 proc. vaikų, net 24 proc. vaikų pagelbėja apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, 15 proc. nuperka būtiniausių vaistų, 12 proc. nuveža būtiniausių maisto produktų, 6 proc. užprenumeruoja mėgstamą laikraštį ar žurnalą, 4 proc. apmoka telefono sąskaitas. Kai kurie gyventojai vienu metu padeda keliais būdais, beveik 30 proc. – tėvams nepadeda.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad ši solidarumo sistema puikiai veikia, kai šalyje yra didelis dirbančių ir nedidelis pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tačiau dėl didelės emigracijos ir mažos imigracijos, mažėjančio gimstamumo bei ilgėjančios gyvenimo trukmės demografinė situacija atvirkštinė – pensinio amžiaus žmonių skaičius auga, o dirbančių – mažėja.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje 2060 m. bus 2,5 mln. gyventojų, o visuomenė bus viena seniausių Europos Sąjungoje.

2011 m. balandžio 16 d.

UAB „SMS Consulting“ pateikė projekto „e-SMS organizer“ paraišką pagal struktūrinių fondų priemonę „E-verslas LT“ ir gali džiugiai pranešti, jog š. m. kovo 23 d. pasirašė sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) šio projekto ES struktūrinei paramai gauti.

Projekto trukmė. 12 mėn.

Projekto tikslas – UAB „SMS Consulting“ darbo našumo bei eksporto plėtra, diegiant ir pritaikant inovatyvius IT sprendinius įmonės veikloje.

Trumpas projekto aprašymas

Įdiegta sukurta „e-SMS organizer“ optimizuos visus procesus, didins įmonės darbo našumą, skatins apyvartos augimą. Šie sprendimai yra būtini, kadangi turimi įrankiai neleidžia sistemingai valdyti skirtingų charakteristikų klientų paslaugų teikimo procesų, o rankinio darbo gausa užkerta kelią paslaugų kokybei. Sistema suteiks galimybę tapti konkurencingesne įmone ne tik šalies, bet ir užsienio rinkose, leis vykdyti aktyvesnę klientų plėtrą bei pasiūlyti jiems naujas inovatyvias paslaugas.

Bus kuriama ir diegiama elektroninio verslo sistema „e-SMS organizer“, kuri optimizuos ir apjungs visus organizacijoje vykstančius vidinius bei išorinius procesus. Kuriant sistemą bus konsultuojamasi su visais organizacijos darbuotojais, siekiant kuo ergonomiškesnio ir funkciškai patogesnio valdymo. Bus atliekami programavimo, procesų integracijos, vartotojų sistemos, vartotojų grupių, teisės (permissions), klaidų apdorojimo mechanizmo, loginimo ir kiti būtini darbai. Taip pat reikiamas testavimų kiekis.

Sistema leis vykdyti konsultacinių paslaugų, mokslinių tyrimų atlikimą, organizavimą ir teikim, apims:

• bendravimą su klientais;
• komunikaciją su darbuotojais, partneriais ir subrangovais,
• darbų organizavimą
• paslaugų teikimo valdymą;
• finansų valdymą;
• dokumentų srautų valdymą;
• laiko ir užduočių valdymą;
• savalaikį kokybės užtikrinimą.

Projektas ženkliai prisidės prie naujų darbo vietų sukūrimo. Kadangi įmonės klientų ratas vis plečiasi ir tam tikri (ypatingai ilgesnio laikotarpio) užsakomieji darbai neatliekami tik dėl laiko ir žmogiškųjų resursų stokos. Įgyvendinus projektą, įvedus sistemingą darbų atlikimą, laiko planavimą, ryšių su klientais palaikymą, kokybės užtikrinimą, užsakymų priėmimą, dokumentų srautų valdymą ir kitas funkcijas, ženkliai padidės atliekamų darbų sparta, išaugs įmonės konkurencingumas. Pradėjus atlikti vis įvairesnis paslaugas bus reikalinga organizacijos plėtra.

„Moody’s“ perspėjo apie didelių Europos bankų reitingų sumažinimą

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody’s“ perspėjo, kad tikriausiai dar labiau sumažins daugybės didelių Europos ir pasaulio investicinių bankų reitingus.

Savo pranešime agentūra pažymėjo, kad veiksmų ji tikriausiai imsis dėl silpnėjančios vyriausybių finansinės galios, ypač Europoje, padidėjusios nežinomybės dėl ekonomikos ir silpnumo kapitalo rinkose, kuriose bankai turės refinansuoti didžiules skolas. „Moody’s“ peržiūrės bankų reitingus ir dėl galimo sumažinimo apsispręs iki kovo pabaigos.

„Sumažės daugybės Europos bankų reitingai“, – teigiama agentūros pranešime.

Verslo modelis – visos prekės už vieną kainą

UAB „Viskas už vieną eurą“, valdanti parduotuves, kuriose dauguma prekių kainuoja 1 EUR, sako, kad išsilaikyti rinkoje jai padėjo ištikimybė „vienos kainos“ formatui. Įmonė teigia savo parduotuvėse kainų nedidinusi jau 8 metus.

Užsienio šalyse populiarios vadinamosios vienos kainos parduotuvės jau ne vienus metus veikia ir Lietuvos miestuose. UAB „Viskas už vieną eurą“ – viena iš šiuo verslu užsiimančių bendrovių. „Lietuvoje startavome 2003 m. O šiuo metu valdome 64 „vienos kainos“ parduotuves“, – pasakoja Ugnė Usevičiūtė, UAB „Viskas už vieną eurą“ generalinė direktorė.

Ji neslepia – konkurencija didžiulė, tenka stumdytis pečiais su dešimtimis kitų tokio paties pobūdžio parduotuvių.

Kopijuotojų nemažai, tačiau, pasak p. Usevičiūtės, jiems dažnai nepavyksta tesėti pažado už viską prašyti vienos kainos.

Stringa derybos dėl Graikijos skolos

Privačių Graikijos kreditorių derybininkai išvyko iš Atėnų nesusitarę nurašyti dalį šalies skolų.

Graikija tikėjosi, kad per savaitgalį pavyks susitarti. Panašu, kad tai padaryti geriausiu atveju pavyks tik pirmadienį per euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą. Graikijai reikia šio susitarimo, kad galėtų gauti naują išmoką iš Ekonomikos gelbėjimo fondo.

Po dviejų mėnesių sueis Graikijos skolos grąžinimo terminas, todėl jai būtina gauti 130 milijardų eurų iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Priešingu atveju Graikijai gali pritrūkti pinigų ir šalis nebegalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Dalis finansų analitikų mano, kad, jei Graikija nebegalės vykdyti finansinių įsipareigojimų, turės pasitraukti iš euro zonos.

Europos valstybių lyderiai praeitais metais iš esmės susitarė, kad privatūs kreditoriai „savanoriškai“ nurašys 50 proc. Graikijos skolų, bet privatūs skolintojai dar turi sutarti dėl konkrečių sąlygų.

H&M plėtrą Baltijos šalyse pradeda nuo Latvijos

Švedijos drabužių tinklas „Hennes & Mauritz“ (H&M) savo plėtrą Baltijos šalyse ketina pradėti nuo Latvijos, kurioje pirmąją savo parduotuvę gali atidaryti jau šį rudenį.

H&M vasario 26-ąją skelbs ir savo 2011 metų rezultatus, o metinėje ataskaitoje, pasak portalo, turėtų būti užsimenama ir apie 2012 metų plėtros planus

Skelbiama, kad H&M“ plėtros vadovai vedė derybas su Norvegijos nekilnojamo turto vystytoja „Linstow“, nes bendrovę domina jų Rygoje valdomas prekybos centras „Alfa“. Švedų dėmesio sulaukė ir kitas, perspektyvioje Rygos vietoje įsikūręs, prekybos centras „Spice“.

JAV būsto rinka pranašauja ūkio atsigavimą

Gruodis JAV buvo trečias mėnuo paeiliui, kai šalyje augo nenaujo būsto pardavimai. Be to,  parduoto būsto skaičius buvo didžiausias nuo 2011 m. sausio.

Būsto pardavimai per metus išaugo 5 proc., iki 4,61 mln. Savo ruožtu namų pasiūla praėjusį mėnesį nusirito iki 2005 m. lygio. Ekonomistai prognozavo, kad per praėjusius metus bus parduoti 4,65 mln. nenaujų būstų, rašo „Bloomberg“ naujienų agentūra.

Pirkti būstą amerikiečius skatina rekordiškai žemos bazinės palūkanų normos bei pagerėjusi darbo rinkos padėtis. Ne naujo būsto pirkimą gali dar labiau paskatinti varžytinių sąrašuose esančių namų pardavimas.

Verslo „gazelės“ sunkmetį pavertė “savo ir visos Lietuvos galimybe”

„Verslo žinios“ penktadienį apdovanojo per pastaruosius 4 m. sparčiausiai augusias Lietuvos įmones. Ryškiausia šiame būryje – slidžių lazdų gamintoja UAB „Swix Sport Baltic“ iš Ukmergės. Šios įmonės apyvarta 2010 m., palyginti su 2007 m., išaugo daugiau nei 1.000 proc.

Šalies vadovės teigimu, smulkusis ir vidutinis verslas yra valstybės vidaus produkto varomoji jėga, o į apdovanojimus kandidatavusių įmonių pelno rodikliai puikiai tai įrodo.

Nors „gazelės“ kriterijus atitiko apie 300 bendrovių, konkurso apdovanojimuose būriavosi beveik dukart tiek verslininkų. Jų teigimu, tokiuose renginiuose naudinga užmegzti kontaktų, pasižiūrėti, kuo gyvena Lietuvos verslo spartuoliai.

Ūkio bankas išplėtė klientų aptarnavimo tinklą

Ūkio bankas, bendradarbiaudamas su Lietuvos paštu, išplėtė savo klientų aptarnavimo tinklą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nedideliuose miesteliuose.

Nuo šiol išsiimti grynųjų pinigų arba įnešti grynuosius į savo turimą Ūkio banko kortelės sąskaitą galima 28-uose Lietuvos pašto skyriuose. Ši partnerystė išplečia Ūkio banko aptarnavimo tinklą nuo 60 iki beveik 90 taškų visoje Lietuvoje.

Pasak Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovo Justo Babarsko, mažuose miesteliuose kurti atskirą skyrių ar įrengti bankomatą nėra finansiškai optimalu, o šis sprendimas, itin efektyviai papildantis ir išplečiantis klientų aptarnavimo tinklą, padės dar labiau priartėti prie savo klientų.

„Google“ rezultatai nepateisino rinkos lūkesčių

Populiariausią pasaulyje internetinės paieškos sistemą valdanti JAV kompanija „Google“ savo 2011 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatais nuvylė rinką – pajamos ir pelnas neatitiko lūkesčių. Prie to labiausiai prisidėjo silpnesnis augimas Europoje, bandymai rasti naujų verslo modelių.

Bendrovės pajamos, palyginti su 2010 m. ketvirtuoju ketvirčiu, iš viso padidėjo 25 proc., iki 10,58 mlrd. USD. Pelnas pakilo 6,4 proc., iki 2,7 mlrd. USD.

Pardavimai, neskaičiuojant partneriams tinklalapiams tenkančių pajamų, sudarė 8,13 mlrd. USD. „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių vidurkis buvo, kad „Google“ pavyko gauti 8,41 mlrd. USD. Vienai akcijai tenkantis pelnas, neskaičiuojant tam tikrų jo sudedamųjų dalių, sudarė 9,50 USD, arba 1 USD mažiau nei rodė prognozių vidurkis. Po tokių rezultatų kompanijos akcijos atpigo dešimtadaliu.

2012 m. sausio 23 d.

Statistikai prognozuoja mažesnę metinę infliaciją sausį

Metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį Lietuvoje gali siekti 3,2 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei gruodį, prognozuoja Statistikos departamentas.

Mėnesinė infliacija gali sudaryti 0,2 proc., vidutinė metinė 4,2 proc. Gruodį šie rodikliai atitinkamai siekė – 0,2 proc. (fiksuota defliacija), vidutinė metinė – 4,1 proc.

Statistikai komentuoja, kad tikėtina, jog didžiausią įtaką sausio mėn. infliacijai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos. Prognozuojamas maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų kilimas taip pat gali turėti reikšmingos įtakos infliacijai. Infliaciją turėtų mažinti sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, tikėtina, reikšmingai nekis ir turės nedaug įtakos indekso.

Planą viršijusi „Pigu“ imasi plėtros

Pernai 61 proc. apyvartą Lietuvoje padidinusi ir pelno uždirbusi internetinės prekybos UAB „Pigu“ sako iš investicinio etapo pereinanti į plėtros etapą.

Bendrovė skelbia, kad internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ apyvarta pernai siekė 38,8 mln. Lt ir metų planą viršijo 11 proc. Pelnas neatskleidžiamas.

Kartu su pernai Latvijoje įsigyta internetine parduotuve „220.lv“ bendra apyvarta 2011 m. sudarė 56,9 mln. Lt (latviams teko 18,1 mln. Lt). Planuojama, kad šiemet pardavimai dviejose šalyse padidės iki 79,8 mln. Lt.

„Fitch“: Graikija yra nemoki

Graikija yra nemoki ir nesugebės sumokėti savo skolų, pareiškė skolinimosi reitingų agentūros „Fitch“ vykdomasis direktorius Edwardas Parkeris.

Labiausiai prasiskolinusi euro zonos narė nesugebės kovo 20 d. išpirkti 14,5 mlrd. EUR (50 mlrd. Lt) vertės obligacijų, interviu „Bloomberg“ naujienų agentūrai tvirtina p. Parkeris.

Anot p. Parkerio, tikėtina, kad euro zonos valstybių skolų krizė dar truks „ilgai“.

„Aldo“ į Baltijos šalis atvedanti „Apranga“ šiemet gali paberti ir daugiau naujienų

Naujiena, kad mažmeninės prekybos AB „Apranga“ grupė pavasarį į Lietuvą atveda avalynės ir aksesuarų tarptautinį prekės ženklą „Aldo“, šiemet gali būti ne vienintelė šalies rinkai. Bendrovės atstovai šiuo metu derasi su Lietuvoje dar neatstovaujamų vardų drabužių pardavėjais, tačiau neskuba užbėgti įvykiams už akių ir konkrečiais pavadinimais nežongliruoja.

„Iš viso 2012 m. planuojame 5 parduotuves, trys iš jų bus Lietuvoje ir dvi numatomos greičiausiai Rygoje. Iki 2017 m. numatomas 15 parduotuvių tinklas. <…> Mes investuojame patys, t. y. pagrindinė grupės įmonė “Apranga”, bet investicijų kol kas atskleisti negalėsime. Matyt, tą padarysime tuomet, kai atidarinėsime pirmas parduotuves“, – sako p. Marcinkienė, „Aprangos“ grupės marketingo direktorė.

Tūkstančiui „Senukų“ darbuotojų – naujas verslo centras

Šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ Kaune pradedamas statyti naujas biurų pastatas. Čia įsikurs UAB „Senukų“ prekybos centro administracija.

Planuojama, kad pirmomis metų dienomis pradėti statybos darbai bus baigti 2013 m. kovą. Bendras septynių aukštų pastato plotas su požemine automobilių stovėjimo aikštele sieks 17.000 kv. m. Šalia jo ketinama įkurti 565 vietų automobilių stovėjimo aikštelę darbuotojams ir klientams. Biure galės dirbti beveik 1.000 darbuotojų.

Į šį projektą bendrovė „Baltic Shopping Centers“, taip pat valdanti prekybos centrus „Mega“ ir „Banginis“, investuos daugiau kaip 78 mln. Lt. Pastarąją įmonę kontroliuoja verslininko Augustino Rakausko, „Senukų“ prezidento, bendrovė „SSPC“.

S&P žirkles patyrusi euro zona vėl svarsto karpyti reitingų agentūrų sparnus

9-ių euro zonos šalių skolinimosi reitingus (tarp jų ir Prancūzijos) sumažinusi agentūra „Standard & Poor’s“ neįvertino valstybių pažangos tvarkantis su viešaisiais finansais, pareiškė Wolfgangas Schaeuble, Vokietijos finansų ministras, pažymėjęs, kad jau sutarta dėl agentūrų įtakos sumažėjimo.

Jis pažymėjo, kad Italija (S&P jos reitingą sumažino dviem laipteliais) ir Prancūzija (neteko aukščiausio AAA reitingo) įgyvendino reikšmingas priemones biudžeto deficitams apkarpyti.

Kredito reitingas yra vienas iš rodiklių, į kuriuos atsižvelgia užsienio investuotojai skolindami šaliai. Todėl geresnis reitingas ar jo perspektyva (išankstinis signalas apie tai, kad reitingas gali būti pakeistas) gali paveikti skolinimosi tarptautinėse rinkose kainą.

Konkurencingumą pagerintų mokėjimas dirbti kartu

Turėti tinkamą prekę, rasti vietos partnerį, o jei įmanoma, dar ir susiburti bendriems darbams – to reikėtų mažos Lietuvos verslui norint skinti didesnius infrastruktūros projektų užsakymus užsienio rinkose. Tai įmonės gali pasiūlyti, tik štai kooperuotis dar sekasi sunkiai.

Danija nuo 2014 m. turėtų pradėti ją su Vokietija sujungsiančio povandeninio tunelio tiesimą. 19 km ilgio tunelis, kurį planuojama tiesti po Fėmarno sąsiauriu, pretenduoja į rekordus kaip ilgiausias tokio tipo tunelis pasaulyje. Numatyta, kad tunelį sudarys kelių vamzdžių konstrukcija: dviejuose bus keturių eismo juostų kelias, trečiame – dviejų krypčių geležinkelis. Skaičiuojama, kad investicijos į šį objektą gali siekti apie 5 mlrd. EUR (17,6 mlrd. Lt) ir jau artimiausiu metu pradės ryškėti, kas šios vertės darbus atliks. Prisijungti prie projektų galbūt galėtų ir Lietuvos įmonės, stokojančios užsakymų dar neatsigavusioje vietos rinkoje.

2011 m. sausio 16 d.

TVF gali dar sumažinti pasaulio ekonomikos augimo prognozę

Tikėtina, kad Tarptautinis valiutos fondas dar katą sumažins pasaulinės ekonomikos augimo prognozę, Pietų Afrikoje, Pretorijoje pakartojo fondo vadovė Christine Lagarde. Kada ir kiek gali būti sumažintos prognozės, nepatikslinama. Fondas pernai rugsėjį jau buvo sumažinęs prognozes. Tuomet teigta, kad pasauliniam ekonomikos atsigavimui lėtėjant, ūkis 2011 m. ir 2012 m. turėtų augti apie 4 proc. Tai buvo atitinkamai 0,3 ir 0,5 procentinio punkto mažiau nei skelbta anksčiau. Tuo pačiu p. Lagarde pareiškė, kad 2012 m. nebus euro žlugimo metai, o fondas turi būti pasirengęs padėti visoms savo narėms, ne tik Europai.

2011 m. „Rolls-Royce“ pardavė rekordinį automobilių skaičių

2010 m. „Rolls-Royce“ automobilių pardavimai 2011 metais išaugo 31 proc. iki 3 538 automobilių, teigiama kompanijos „Rolls-Royce Motor Cars“ pranešime, kuriuo remiais „RIA Novosti“. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas 1978 m., kai kompanija per metus pardavė 3 347 tūkst. automobilių. Vis dėlto pardavimų augimo tempai praėjusiais metais buvo lėtesni nei 2010-aisiais, kai pardavimai šoktelėjo 150 proc.

Kompanija savo sėkmingus rezultatus sieja su ekonomiškesnio ir mažesnių gabaritų modelio „Ghost“ populiarumu. Šis modelis kainuoja 165 tūkst. svarų sterlingų, tuo tarpu masyvusis „Phantom“ – 235 tūkst. svarų. „Rolls-Royce“ rinka praėjusiais metais ypač išaugo dėl sėkmingų pardavimų Vokietijoje ir Rusijoje – čia kompanijos automobilių pardavimai šoktelėjo beveik du kartus. Visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione pardavimai padidėjo 47 proc., Didžiojoje Britanijoje – 30 proc., Artimuosiuose Rytuose – 23 proc.

„Linas Agro Group“ derasi dėl Ukrainos įmonės pardavimo

Žemės ūkio AB “Linas Agro Group” derisi su tarptautiniu chemijos koncernu „Ostchem“ dėl 58,04 proc. grupės valdomos Ukrainos trąšų gamybos ir prekybos įmonės PAT „Ukragro NPK“ akcijų pardavimo. Arūnas Jarmolavičius, grupės įmonės AB „Linas Agro“ projektų direktorius, sako, jog kol vyksta derybos, daugiau komentarų apie galimą sandorį teikti negalima.

„Linas Agro Group“ per 2011–2012 finansinių metų pirmuosius tris mėnesius uždirbo 13,412 mln. Lt bendrovės akcininkams priskirtino grynojo pelno. Tai bemaž 11 proc. mažiau nei atitinkamu metu per praėjusius finansinius metus. Tuo tarpu bendrovės pardavimai padidėjo 17 proc., iki 443,93 mln. Lt.

EK imsis priemonių patobulinti atsiskaitymus internetu ir mobiliaisiais telefonais

Europos Komisija žada atsikratyti visų kliūčių, kuriuos kyla Europoje vykdant atsiskaitymus internetu, mobiliaisiais telefonais bei banko kortelėmis. Komisija ketina įvertinti esamą minėtų atsiskaitymo būdų padėtį Europoje, identifikuoti trūkumus ir tuo remiantis parengti viziją kaip šiuos atsiskaitymo būdus pilnai integruoti į bendrą prekybos sistemą, skelbiama komisijos tinklapyje. Taip pat ketinama išplatinti planus kaip gerinti el. prekybos padėtį regione. Tai apims ir kovos su nelegalia prekyba būdus, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Pieno žvaigždės“ supirko savų akcijų už 1,67 mln. EUR

Per bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdytą savanorišką akcijų supirkimą bendrovė supirko 1 mln. vnt. savų akcijų už 1,67 mln. EUR. Akcijų pasiūla viršijo planuotą supirkti kiekį (1 mln. vnt.) ir sudarė 1,093 mln. vnt., taigi , įvykdyta 91 proc. visų pavedimų. Supirkimas vykdytas gruodžio 23–sausio 6 dienomis, akcijos pirktos po 1,670 EUR. Akcijų pirkėjui atstovavo bankas „Finasta“. Po šio akcijų supirkimo bendrovė turės 4,57 mln. savų akcijų.

„Kodak“ rengiasi bankrotui

Viena ilgiausiai veikiančių pasaulio kompanijų, JAV fotoaparatų, juostelių ir spausdintuvų gamintoja „Eastman Kodak“, vasario pradžioje paskelbs apie bankrotą. Nors kompanijos vadovai pernai spalį išplatintame oficialiame pranešime neigė žinias apie galimą bankrotą ir taip pakėlė ženkliai sumenkusių akcijų vertę, tačiau dienraščio šaltiniai turi duomenų, jog šiuo metu jau rengiamasi 132-us metus veikiančios „Eastman Kodak“ bankroto procedūroms. Teigiama, jog ši kompanija jau derasi su bankais dėl operacijų finansavimo tuo metu, kai bus pranešta apie bankrotą. Dienraštis informuoja, kad artimiausiu metu „Eastman Kodak“ ketina prašyti apsaugos nuo kreditorių pagal JAV Bankroto kodekso 11 straipsnį. „Eastman Kodak“, kurioje dirba 19.000 darbuotojų, šių žinių nekomentuoja.

Bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus apie euro žlugimą

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federikas Gidzonis (Federico Ghizzoni) teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, – teigiama banko pranešime.

Jame taip pat rašoma, kad toks įvykis „turėtų didelę neigiamą įtaką“ bankui, kuris savo veiklą plėtoja ne tik Italijoje, bet ir Vokietijoje, Austrijoje ir Rytų Europoje. Tačiau interviu vietos žiniasklaidai F. Gidzonis sakė, kad “nėra realu galvoti, jog eurui gali iškilti grėsmė”. Šiuo metu Italija stengiasi mažinti didžiules savo skolas, o vyriausybė teigia, kad ekonomika jau klimpsta į recesiją.

2012 m. sausio 9 d.

Europos lyderiai įspėja dėl sunkių 2012 metų

Europos lyderiai įspėjo, jog ateina sunkūs metai, nes daugelis ekonomistų prognozuoja, kad Europą 2012-aisiais ištiks recesija, skelbia BBC. Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sako, kad Europa šiuo metu laiko “sunkiausią išbandymą per pastaruosius dešimtmečius”. Tačiau, anot jos, nepaisant skolų krizės, Europa dar labiau suartėjo.

Prancūzijos vadovas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) teigia, kad krizė dar nesibaigė, tuo tarpu Italijos prezidentas paragino aukotis dar labiau, kad ekonominės bėdos būtų išspręstos. Naujametiniai Europos vadovų pasisakymai pasirodė po to, kad BBC naujienų agentūra apklausė įtakingiausius ekonomistus, kurie prognozavo, kad žemynas į recesiją grįš pirmoje 2012-ųjų pusėje.

Po pertraukos – vėl žaliavų pigimo metai

Žaliavos 2011-aisiais skaičiavo pirmą kainų kritimą nuo 2008 m., o labiausiai išteklių kainas žemyn timptelėjo pigusi medvilnė, varis ir kakava.

Pagrindinių žaliavų kainas atspindintis indeksas „Standard & Poor’s GSCI Total Return“ šiemet skaičiuoja 0,9 proc. sumažėjimą. Labiausiai jį nusmukdė 32 proc. Niujorko biržoje pigusios kakavos pupelės, 37proc. pigusi medvilnė ir 23proc. pigęs varis, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.

Analitikai komentuoja, kad kavos pupelių kainas nusmukdė Dramblio Kaulo Krante (pasauliui tiekia apie 40proc. kakavos) atslūgusi politinė įtampa, medvilnę pigino išaugusi žaliavos pasiūla ir išsikvėpusi jos paklausa, o vario kainos nuo aukštumų atsitraukė dėl sumažėjusios šio metalo paklausos Kinijoje. Tačiau žaliavų kainų indekso kritimą pristabdė 10proc. brangęs auksas, kurį graibstė baimių vedini investuotojai, taip pat 9 proc. brangusi nafta, kurios kainas kėlė nerimas dėl žaliavos tiekimo iš Artimųjų Rytų sutrikimo. Galvijų kainos JAV biržose pasistiebė apie 13 proc. dėl itin sumažėjusių bandų.

Nausėda: euras nepraranda reikšmės

Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, nors euro zona jau kelerius metus sprendžia finansų krizę, euras savo reikšmės nepraranda, lrt.lt cituoja „Lietivos radiją“

„Nebūtų galima vienareikšmiškai teigti, kad euras šiuo metu yra silpnas ar stiprus. Jis vis dar išsaugo savo kaip pasaulinės reikšmės valiutos statusą, ir jei neįvyks kažkokių sprogimų euro zonoje, manau, jis tą statusą išlaikys ir artimiausius metus“, – sako p. Nausėda.

Dabar euras yra pagrindinė valiuta 17-oje Europos Sąjungos valstybių. Lietuva į euro zoną planuoja įstoti 2014-taisiais.

Kinijos gamybos sektorius sustiprėjo

Gruodį Kinijos gamybos sektorius sustiprėjo, todėl padidėjo optimizmas, kad pastovus ekonomikos augimas tęsis ir 2012-aisiais, informuoja BBC.

Naujausiais duomenimis, Kinijos pirkimo vadybininkų indeksas padidėjo nuo 49 punktų lapkritį iki 50,3 punkto gruodį. Aukštesnis indeksas nei 50 punktų rodo, kad sektorius auga, tuo tarpu indekso sumažėjimas rodo, kad augimas lėtėja. Dėl šventiniu laikotarpiu išaugusio ekonominio aktyvumo padidėjo paklausa. Gruodį Kinijos vyriausybė pažadėjo 2012-aisiais užtikrinti stabilų augimą.

Japonai laiko „kojinėse“ daugiau kaip 1 milijardą dolerių nacionaline valiuta

Pagarbą gryniesiems pinigams jaučiantys japonai laiko „kojinėse“, o tiksliau, kaip čia įprasta sakyti, „spintose“ apie 84 milijardus jenų (1,08 milijardo dolerių pagal dabartinį kursą).

Tokius duomenis penktadienį paskelbė Japonijos nacionalinis bankas. Palyginti su praėjusiais metais ši suma išaugo 2 procentais. Japonijos banko ekspertai pažymi, jog grynųjų pinigų kaupimo priežastys tebėra vyresniosios kartos, įpratusios taupyti „juodai dienai“, konservatyvumas ir labai mažos palūkanų normos už indėlius. Papildomas veiksnys buvo kovo 11-osios žemės drebėjimas, kurio padariniai paskatino daugelį japonų susimąstyti apie būtinybę visada turėti po ranka grynųjų pinigų tam atvejui, jeigu atsitiktų stichinė nelaimė ir nebedirbtų bankai.

Lietuvos investicijos užsienyje augo sparčiau

Lietuvos investicijų užsienyje padaugėjo per trečią ketvirtį ir per 9 praėjusių metų mėnesius, skaičiuoja Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje pernai per trečią ketvirtį padidėjo 167,8 mln. Lt, kai pernai antrą ketvirtį jos augo 157,5 mln. Lt. Ankstesniais metais, 2010 m. trečiąjį ketvirtį, buvo nustatytas neigiamas TI užsienyje srautas, t. y. –20,3 mln. Lt. Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į transporto ir saugojimo veiklą (83,2 mln. Lt), apdirbamąją gamybą (58,7 mln. Lt) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą (21,9 mln. Lt).

2012 m. sausio 2 d.

Vertingiausios bendrovės Lietuvoje

Investicinis bankas „GILD Bankers“ surikiavo vertingiausių Lietuvos bendrovių šimtuką. Sąrašo viršūnėje atsidūrė ne didžiausius pardavimus pernai pasiekusi AB „Orlen Lietuva“, o prekybininkai – „Maxima grupė“. Sąrašo sudarinėtojai viliasi, kad dabar diskutuojant, kas kiek vertas, jau bus galima remtis jų produktu, ir žada tęsti tyrimus, nes naujas sąrašas kitąmet parodys bendrovių verčių pokyčius.

Antroje pozicijoje atsidūrė AB Lietuvos geležinkeliai, trečioje – AB „Swedbank“, toliau AB „SEB bankas“, AB TEO LT, AB LESTO, AB „Orlen Lietuva“, AB LITGRID, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos energija“.

Iš JAV – nuvylę ir džiuginę ekonomikos duomenys

Sumažėjus amerikiečių pajamoms, vartotojų išlaidos JAV lapkritį augo lėčiau nei buvo tikėtasi. Tuo tarpu užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms padaugėjo sparčiausiai per 4 mėnesius.

Amerikiečių išlaidos paskutinį mėnesį prieš didžiąsias šventes padidėjo 0,1 proc. Spalį vartotojų išlaidos JAV padidėjo 0,4 proc. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikėjosi, kad išlaidų didėjimas prislops, tačiau ne taip sparčiai (vidutiniškai 0,3 proc.).

Dar vienas penktadienį paskelbtas JAV ekonomikos rodiklis – užsakymai pagaminti ilgalaikio vartojimo prekes – lapkritį augo didžiausiu tempu per 4 mėnesius (3,8 proc.). Ankstesnį mėnesį užsakymų kiekis nesikeitė. Postūmį daugiausia lėmė išaugusi paklausa amerikietiškiems lėktuvams. „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozių vidurkis buvo, kad užsakymų iš viso padaugėjo 2,2 proc.

Prabangaus NT turėtojai vertę gali skųsti

Nekilnojamojo turto vertinimu nepatenkinti gyventojai gali skųsti nustatytą vertę. Kęstutis Kristinaitis, turtą vertinančios bendrovės „Matininkai” prezidentas, sako, kad prabangių būstų savininkai bandys sumažinti savo turto vertę per privačius vertintojus arba teismus. Registrų centro atstovas Aidas Petrošius neslėpė, kad masiniu įvertinimu nepatenkinti piliečiai gali kreiptis į privačius vertintojus. Šie gali nustatyti, kad būstas yra vertas mažiau.

„Tačiau reikalavimai pakeisti vertę turi būti pagrįsti. Apeliacijas nagrinėja Registrų centro ekspertų komisija”, – sakė p. Petrošius. Seimas praėjusią savaitę nutarė apmokestinti gyventojų turtą, kuris vertas daugiau negu 1 mln. Lt. Už šią ribą viršijančią vertę kasmet teks atseikėti 1 proc. mokestį. Registrų centras suskaičiavo, kad prabangių gyvenamųjų pastatų yra 741.

„Acer“ neketina palikti planšetinių kompiuterių rinkos

Vienas iš kompanijos „Acer“ įkūrėjų Stan’as Shih’as pakomentavo gandus apie tai, kad „Acer“ gali pasitraukti iš planšetinių kompiuterių rinkos. Jo teigimu, nors „Acer“ ir nepasiekė sėkmės planšetinių kompiuterių rinkoje, kompanija pasiduoti neketina. S. Shih’as teigia, kad įžengus į naujas rinkas, sunkumai neišvengiami. Tokie pat sunkumai kompaniją ištiko, kai ji pradėjo gaminti nešiojamuosius kompiuterius.

„Acer“ direktorių taryba jau aptarė kompanijos strategiją 2012 metams. Pirmiausia ketinama išleisti produktus, nešančius maksimalų pelną. Bus tęsiamas naujų planšetinių kompiuterių kūrimas. Atleisti darbuotojų bendrovė neketina. Išankstiniais skaičiavimais, 2011 metais visame pasaulyje bus realizuota apie 63,6 milijono planšetinių kompiuterių. Jei lūkesčiai pasitvirtins, palyginti su 2010 metais, kai buvo parduota 17,6 milijono planšečių vienetų, augimas sieks 261,4 proc.

Didesnis PVM kelia grėsmę visuomenės informavimui

Padidintas PVM gali kenkti nepriklausomam visuomenės informavimui, tvirtina Virginija Būdienė, vyriausioji prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais.

„Padidinus iki 21 proc. PVM spaudai, laikraščiams, periodikai iš tikrųjų iškilo tam tikra grėsmė nepriklausomam visuomenės informavimui. Kai kurie laikraščiai atsidūrė ant bankroto ribos, ypatingai regioniniams laikraščiams tapo sunku“, – prezidentės poziciją dėstė p. Būdienė.

Pasak jos, jau anksčiau padidinti PVM ir autorinių sutarčių mokesčiai apsunkino spaudos leidėjų finansinę būklę.

Europos bankai nelinkę skolinti

Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad jame laikoma Europos bankų indėlių suma pasiekė naują rekordą – 412 mlrd. eurų, informuoja BBC.

Tai reiškia, kad Europos bankai ir toliau nėra linkę teikti vienas kitam paskolas. Ankstesnis rekordas – 384 mlrd. eurų – buvo pasiektas praėjusių metų birželį.

Praėjusį trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Brazilija aplenkė Jungtinę Karalystę ir tapo šešta didžiausia pasaulio ekonomika

Brazilija aplenkė Jungtinę Karalystę ir tapo šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje, praneša The Guardian, remdamasis ekonomistų grupės teigimu.

2008 m. bankų krizė ir po to sekęs nuosmukis Jungtinės Karalystės ekonomiką 2011 m. nustūmė į septintą vietą, iškart už didžiausios Pietų Amerikos ekonomikos.

Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų Rusija ir Indija turėtų pasinaudoti augimu ir Jungtinės Karalystės ekonomiką nusmukdyti į aštuntą vietą. Kaip ir daugelis kitų pasaulio ekonomikų, Indija kovoja su aukšta infliacija ir lėtėjančiu augimu, tačiau šalyje esanti kvalifikuota darbo jėga ir įgūdžiai informacinių technologijų ir inžinerijos srityse Indijos ekonomiką turėtų pakelti į penktą vietą.

Po dešimtmečio dujų ir naftos pardavimo Europai ir Azijai, Rusijos ekonomikai numatoma ketvirtoji vieta.

2011 m. gruodžio 27 d.

ECB pirmą kartą teiks bankams trejų metų trukmės paskolas

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų.

Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Tikimasi, kad su mažomis palūkanomis iš ECB paskolas pasiėmę bankai nusipirks tokių valstybių kaip Italija ir Ispanija vyriausybių obligacijų, už kurias siūlomos kur kas didesnės palūkanos.

Lietuvos reklamos agentūra – pasaulio geriausiųjų dvidešimtuke

Lietuvos reklamos agentūra „Milk“ pateko į kūrybiškiausių pasaulyje agentūrų dvidešimtuką, o jos kūrybos direktorius, reklaminių tekstų kūrėjas ir meno direktorius į savo atstovaujamos profesijos geriausiųjų dešimtuką. Sąrašą sudaro reklamos žurnalas „Luerzer’s Archive“.

„Milk“ užima šešioliktą vietą agentūrų reitinge, o Rimantas Stanevičius, „Milk“ kūrybos direktorius, pirmas tarp reklaminių tekstų kūrėjų, Antonio Bechtle, „Milk“ reklaminių tekstų kūrėjas, – toje pačioje kategorijoje antras. Aštuntą vietą tarp meno direktorių užima „Milk“ meno direktorius Marius Kneipferavičius. Geriausiųjų reklamos kūrėjų ir agentūrų sąrašas sudaromas pagal tai, kiek konkrečios agentūros ar žmogaus kurtų reklamų patenka į žurnalą per atitinkamą laikotarpį. Šiuo atveju – per 2011 metus. Iš viso žurnale pristatyti 6 agentūros „Milk“ kurtos reklamos.

Prabangos mokestį už nekilnojamąjį turtą teks mokėti

Seimas ginčus dėl prabangos mokesčio būstui baigė – susitarė gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT), kurio vertė viršija 1 mln. Lt, apmokestinti 1 proc. NT mokesčio tarifu. Kartu nustatyta, kad pajamos iš NT apmokestinimo bus įskaitomos į valstybės, o ne į savivaldybės biudžetą. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl prabangos mokesčio įvedimo būstams valstybės biudžetas papildomai gaus apie 17 mln. Lt pajamų. Skaičių, kiek reikės papildomų biudžeto lėšų NT mokesčiui administruoti, valdžios atstovai nepateikia.

Vokietijos verslo nuotaikos dar praskaidrėjo

Vokietijos „Ifo“ instituto skaičiuojamas verslo pasitikėjimas gruodį pakilo antrą mėnesį paeiliui, pademonstruodamas, kad didžiausia Europos ekonomika išlaiko imunitetą nuo dalį euro zonos apgaubusios skolų krizės.

Vokietijos verslininkų nuotaikas atspindintis indeksas per mėnesį pakilo nuo 106,6 iki 107,2. Ekonomistai tikėjosi indeksą judėsiant priešinga kryptimi – prognozių vidurkis siekė 106.

„Ifo“ instituto indeksas skaičiuojamas apklausus 7.000 įmonių vadovus. Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos eksporto krypčių.

Akceleratoriuje įsibėgėjo 4 jauni verslai

Liepą veiklą pradėjęs Vidurio ir Rytų Europos verslo akceleratorius „StartupHighway“ iš daugiau kaip 200 gautų verslo idėjų subrandino ir ant savo kojų rinkoje atsistoti padėjo 4 naujiems technologijų projektams. Vienais projekto laimingųjų tapo ir lietuviai.

Per tris projekto mėnesius „StartupHighway“ dalyviai pirmiausia su Lietuvos ir užsienio mentoriais grynino savo verslo idėjas, vėliau kūrė savo produktus, mokėsi prisistatyti ir „parsiduoti“ investuotojams. Iki uždarymo renginio akceleratorių „išgyveno“ 4 komandos (estų, 2 latvių ir lietuvių).

Lietuvos verslininkai skaičiuoja Rusijos narystės PPO naudą

Baldžiai, tekstilininkai ir net kiaulių augintojai laukia, kada į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) priimta Rusija atleis mokesčių diržą. Verslininkai skaičiuoja, jog jų gaminiams Rusijos importo muitai mažės smarkiausiai.

Skelbta, jog Ženevoje ministrų konferencija patvirtino sprendimą dėl Rusijos narystės PPO. Rusijai dar skirta laiko stojimo dokumentams ratifikuoti. Tikėtina, kad PPO nare Rusija taps kitų metų rudenį.

„Fitch“ sumažino šešių pasaulio bankų skolinimosi reitingą

Kaip teigiama agentūros pranešime, reitingai sumažinti dėl Europos skolų krizės ir rimtų sunkumų bankininkystės sektoriuje.

Banko „Bank of America“ reitingas sumažintas nuo AA– iki A, „Barclays“ reitingas sumažintas nuo AA– iki A, „BNP Paribas“ reitingas – nuo AA– iki A+, „Credit Suisse“ – nuo AA– iki A, „Deutsche Bank“ – nuo AA– iki A+, „The Goldman Sachs Group“ – nuo A+ iki A.

Praėjusią savaitę reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino trijų stambių Prancūzijos bankų reitingą dėl jų patiriamų sunkumų skolinantis lėšas.

Nors sąlygos bankų sferoje kelia didelį susirūpinimą, analitikai prognozuoja sistemos atsigavimą. Be to, agentūra pareiškė kol kas atmetanti euro zonos subyrėjimo galimybę.

2011 m. gruodžio 21 d.

„Gazprom“ skundžiasi nepalankia verslo aplinka ir traukiasi iš Kauno

Sprendimą parduoti turimas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE) akcijas Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ aiškina nepalankia sau verslo aplinka Lietuvoje ir pertekliniu skirtingų energijos išteklių vartojimo reguliavimu Europos Sąjungoje, rašo „Verslo žinios“. Lietuva paskutiniais metais rusų dujų koncerno investiciją Kaune vertino „politiškai motyvuotai“, teigiama neoficialiame komentare, kurį laikraščiui pavyko gauti iš „Gazprom“ artimų šaltinių Maskvoje.

Ketinimo už 33,6 mln. eurų parduoti 99,5 procentus KTE akcijų oficialiai monopolija nekomentuoja, tačiau paprastai Rusijos laikraštyje „Moskovskije Novosti“ pasirodžiusių pranešimų tarptautinio dujų verslo bendrovė „Gazprom“ neneigia.

Austrijos CB valdytojas: euras nežlugs, bet Europai gresia recesija

Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotny, kartu einantis ir Austrijos centrinio banko (EB) vadovo pareigas, nemano, kad euras žlugs, bet prognozuoja recesiją Europoje.

„Esu įsitikinęs, kad euras nežlugs“, – sakė E. Novotny per interviu austrų žiniasklaidai. Jis pabrėžė, kad bendra Europos valiuta atitinka tiek turtingų, tiek ir neturtingų regiono šalių interesus. Kartu ECB atstovas neatmetė recesijos galimybės kartu su visais neigiamais jos poveikio ekonomikai aspektais.

„Microsoft“ kitąmet pristatys universalią programų parduotuvę

Kompanija „Microsoft“ kitąmet pristatys programų parduotuvę, kurioje bus galima įsigyti programėlių visiems „Windows 8“ operacinę sistemą turintiems įrenginiams: stacionariems, nešiojamiesiems ir planšetiniams kompiuteriams.

Iki šiol programas šiems įrenginiams teko įsigyti parduotuvėse arba siųstis jas iš gamintojų svetainių. Kitąmet visas jas bus galima rasti vienoje vietoje.

Labiausiai perkamų programų kūrėjai gaus didesnę dalį pajamų, nei konkurentų parduotuvės, tokios kaip „Apple App Store“, „Google Android Market“ ar „Blackberry App World“. Jei programėlė uždirbs daugiau nei 25 tūkst. dolerių, jos kūrėjai gaus 80 proc. pajamų. Tie, kurių programos uždirbs mažiau, gaus 70 proc. pajamų – tiek pat, kiek siūlo „Apple“ ir „Google“.

„Swedbank“ Lietuvoje vadovas: jokio pagrindo nerimauti nėra

Apibūdindamas absurdiškų gandų sukeltą situaciją Latvijoje, „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys teigia, kad pagrindo nerimauti banko klientams nėra, bankas atlieka visas funkcijas ir dirba kaip įprasta. Penktadienį Latvijos socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje kilo absurdiški ir jokio pagrindo neturintys gandai, jog „Swedbank“ nebedirba Estijoje, nėra galimybių išgryninti pinigų Švedijoje, Švedijos ir Estijos „Swedbank“ vadovybės areštuotos. „Tai absoliučiai absurdiškos žinios. Latvijos finansų reguliavimo tarnyba praneša, jog kreipsis į policiją su prašymu ištirti tokių gandų šaltinį“, – sako A. Danys.

Jis pripažįsta, kad po neseniai sustabdytos „Latvijas Krajbanka“ veiklos diskusijų apie Europos bankų sektoriaus reguliavimą ir euro ateitį Latvijos visuomenė į tokius gandus reaguoja labai jautriai. Latvijoje kai kurie gyventojai ėmė atsiiminėti pinigus iš bankomatų.

„Swedbank“ Latvijoje informuoja savo klientus, kad bankas veikia įprastu režimu, visas 300 bankomatų tinklas aprūpinamas pinigais labai greitai, ir bankas, kaip įprasta, teikia paslaugas klientams visuose 59 padaliniuose.

„Standard&Poors“ įspėjo euro zonos valstybes, kad gali sumažinti reitingus

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poors“ pranešė, kad peržiūrės beveik visų euro zonos valstybių, įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos, reitingus.

Agentūros sprendimą lėmė nerimas dėl skolų krizės poveikio valstybių ekonomikoms. Toks „Standard&Poors“ žingsnis reiškia, kad yra 50 proc. tikimybė, jog šešių AAA reitingus turinčių valstybių skolinimosi reitingas bus sumažintas. AAA reitingus šiuo metu turi Vokietija, Prancūzija, Austrija, Nyderlandai, Suomija ir Liuksemburgas. Ši naujiena nustebino investuotojus ir prislėgė akcijų rinkas bei sumažino euro kursą.

„McDonald’s“ per trejus metus Baltijos šalyse planuoja investuoti 20,3 mln. EUR

Kitais metais greito aptarnavimo restoranų grupės „McDonald‘s“ savininkas „Premier Capital Limited“ Baltijos šalyse planuoja investuoti apie 10 mln. EUR (34,53 mln. Lt), o 2013-2014 m. dar 10,3 mln. EUR (35,56 mln. Lt).

Iš viso per 2010 – 2014 m. grupės planuojamos investicijos Baltijos šalyse sudaro 38 mln. EUR (131,21 mln. Lt). „Premier Capital Limited“ šiemet Baltijos šalyse į restoranų grupę „McDonald‘s“ investavo 8,8 mln. EUR (30,38 mln. Lt), o pernai 8,9 mln. EUR (30,73 mln. Lt).

Lietuvoje kitais metais planuojama atidaryti 1 „McDonald‘s“ restoraną ir 2 renovuoti, Latvijoje numatoma atidaryti 3 naujus restoranus ir 2 renovuoti, o Estijoje – renovuoti 1 restoraną ir atidaryti naują „McCafe“.Šiuo metu Baltijos šalių regione veikia 29 greito aptarnavimo restoranai, 2014 m. pabaigoje planuojama jų turėti 35. Nuo 2010 m. atidaryti 7 nauji „McDonald‘s“ restoranai.

Eksportuotojai norėtų savo vardo, bet ir svetimų nesibodi

Lietuvos įmonės atidžiai sveria, kas naudingiau – ar eksporto rinkose bandyti „įsukti“ nuosavą prekės ženklą, taip rizikuojant patirti išlaidų, kurios gali ir neatsipirkti, ar patikimai pardavinėti gaminius su vietos tiekėjų vardais. Paprastai pasirenkamas vidurinis kelias, eksporto portfelį formuojant iš savu ir svetimais vardais pažymėtų gaminių.

Vieno produkto sertifikavimas NR kainuos nuo 15.000 Lt, tačiau panevėžiečiai viliasi, kad tai padidins šių švaros priemonių pardavimus. „Žengti šį žingsnį mums patarė partneriai, kurių klausėme, ką reikia daryti, kad produktas būtų sėkmingai perkamas“, – paaiškina p. Žilvinskaitė, Panevėžio švaros priemonių AB „Naujoji Ringuva“ (NR) generalinė direktorė. NR eksporto rinkose dirba tik su vietos partneriais.

„Tiesioginis darbas su prekybos tinklais būtų sunkesnis, brangesnis ir gana rizikingas. Eksporto strategijoje aiškiai susidėliojome, kad ištyrę rinką ir pamatę joje potencialą ieškosime stiprių didmenininkų, galime dirbti su jų ženklais“, – nurodo NR vadovė.

2011 m. gruodžio 12 d.