Knygų verslas: entuziastinga investicija

Knygų entuziastai investuoja ir drąsiai eina į šį verslą, nors knygynai skundžiasi pinigų stoka. Neseniai spaudoje pasirodė žinutės apie tai, kad buvęs VP dešimtuko dalyvis Ignas Staškevičius investuoja į knygynų verslą. Kalbama, kad naujasis knygynas jau greitai turėtų atsidaryti pačiame Vilniaus centre. Pats I. Staškevičius tokio gando neneigia, tačiau kartu ir nekomentuoja.

Pasak „Vagos“, didžiausio knygynų tinklo Lietuvoje, pardavimų ir rinkodaros vadovės Astos Mikelionytės, knygų verslas baimės alsavimo į nugarą nejaučia. Knygynų verslas nusiteikęs optimistiškai. Pardavimų, kurie buvo dar iki ekonominės krizės, sulaukti greitu metu nesitikima, tačiau ir skųstis nesiskundžia. Pirkėjų skaičius šiuo metu stabilizuojasi.

Aiškėja tikrasis galimų nuostolių dėl „Snoro“ dydis

Lietuvoje pamažu slopstant emocijoms dėl „Snoro“ nacionalizavimo, investuotojai skaičiuoja galimus būsimus nuostolius. Aiškėja, kad vien išleistų obligacijų ir indėlių sertifikatų vertė sudaro daugiau nei 0,6 mlrd. Lt. Neišpirktų „Snoro“ emisijų nominalioji vertė (neįskaičiuojant palūkanų) – 330,6 mln. Lt. Iš 13-os emisijų daugiausia – 4 – yra su fiksuotosiomis 4,5 proc. metinėmis palūkanomis. Iš viso Lietuvos bankai ir įmonės spalio pabaigoje buvo išleidusios 1,6 mlrd. Lt nominaliosios vertės obligacijų.

„Skaičiuojama, kad „Snoras“ iš viso užėmė apie 10 proc. bankinės rinkos, o štai obligacijų rinkoje jo dalis sudaro 20,6 proc. Tai palyginti didelis skaičius, atsižvelgus į banko dydį“, – komentuoja Artūras Keleras, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prezidentas. Savo ruožtu Lietuvos bankas nurodo, kad rugsėjo pabaigoje šalyje buvo išleista 298,773 mln. Lt vertės indėlių sertifikatų – vien per trečiąjį ketvirtį jų suma išaugo 43 proc., o nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio – beveik 10 kartų. „Snoras“ buvo vienintelis šalyje šių produktų platintojas. Vien spalį bankas jų išleido už 83,5 mln. Lt.

„Maisto bankui“ paaukota 26 proc. daugiau

Šiemet lapkritį Lietuvoje vykusios „Maisto bankas“ labdaros akcijos metu, surinkta maisto atsargų už 0,856 mln. Lt, t. y. 26 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Prieš metus paaukota maisto produktų už 0,682 mln. Lt, t. y. 14 proc. mažiau nei užpernai. „Didesnis žmonių dosnumas byloja apie atsigaunančią ekonomiką. Žinoma, daugiau aukoti skatina ir nerimas dėl sunkių krizės padarinių – aukštos bedarbystės ir skurdo“ – pranešime spaudai dėsto Deimantė Žebrauskaitė, „Maisto banko“ vadovė. Šiemet Vilniaus gyventojai paaukojo maisto už 0,224 mln. Lt, t. y. 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno nepasiturintiems paaukojo maisto už 0,146 mln. Lt, t. y. 15 proc. daugiau nei pernai lapkritį.

Sukrėtimas bankų sektoriuje gali pagyvinti NT rinką

„Snoro“ banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra visiškai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovo Donato Kojalos nuomone, kilusi suirutė gali paskatinti žmones ieškoti alternatyvių investicijų indėliams. Nekilnojamas turtas gali būti viena iš turto klasių, kurioje galimas paklausos ūgtelėjimas.

„Dzintars“ sugrįžimui į Lietuvos rinką pasirinko Kauną

Didžiausia Latvijos natūralios kosmetikos ir parfumerijos gamintoja AB „Dzintars“ į Lietuvos rinką bando įsiskverbti antru bandymu. Frančizę įsigijusi UAB „Dzintaja“ Kauno senamiestyje penktadienį atidarė šios įmonės firminę parduotuvę. Į parduotuvės atidarymą bendrovės savininkai, Jurgita ir Arūnas Chmieliauskai, teigė investavę daugiau nei 40.000 Lt.

Pasak Iljos Gerčikovo, „Dzintars“ valdybos pirmininko, nauja latviškos kosmetikos ir parfumerijos parduotuvė turėtų tapti atsvara europietiškos produkcijos įsigalėjimui.

„Vartotojai sėkmingai pratinami prie prancūzų prekių ženklų, o juk turime ilgas tradicijas puoselėjančius Pabaltijo gamintojų ženklus – „Dzintars“ vienas tokių. O firminė parduotuvė ypač gerai atspindi gamintojo filosofiją. Prekybos centro lentynoje išdėliota produkcija negali prilygti firminės parduotuvės modeliui“, – sakė p. Gerčikovas.

Premjeras kviečia verslą tartis dėl „Snoro“

Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė pakvietė Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovus į Vyriausybę aptarti nacionalizuoto banko „Snoras“ klausimų. Į pirmadienio popietę planuojamą susitikimą turėtų atvykti Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Verslo darbdavių konfederacijos, Verslo konfederacijos „ICC Lietuva“, Investuotojų forumo ir kitų pramonę bei verslą vienijančių organizacijų nariai, skelbia Ministro pirmininko tarnyba. Anot jos, premjeras ir finansų ministrė pristatys Vyriausybės poziciją dėl „Snoro“ veiklos, aptars kitus verslui aktualius klausimus.

Lietuvių sukurta programinė įranga – geriausia pasaulyje

Trijų lietuvių sukurta turinio valdymo sistema „ImpressPages CMS“ tarptautinio IT produktų konkurso „Open Source Awards 2011” finale pelnė perspektyviausio atvirojo kodo projekto vardą. Iki šiol nei vienas lietuvių sukurtas IT produktas nėra sulaukęs tokio pripažinimo. Pasak „ImpressPages CMS“ komandos nario ir projekto vadovo Audriaus Jankausko, sėkmę lėmė nuoseklus, atkaklus ir kryptingas darbas. „Mes nuo pat pirmos dienos tikėjome savo pergale. Susitelkėme į tikslą ir jį pasiekėme. Tai vainikuoja mūsų dviejų metų darbą ir atveria naujas perspektyvas judėti į priekį“ – po pergalės konkurse mintimis dalijosi A. Jankauskas.

„ImpressPages CMS“ yra atviro kodo turinio valdymo sistema, veikianti „nutempk ir numesk“ (angl. – drag and drop) principu. Šis įrankis laikomas patogesniu už standartinius, nes interneto svetaines leidžia redaguoti iki 4 kartų greičiau.

A. Šemeta: kitais metais Lietuvos ekonomika augs greičiausiai ES

Europos Komisijos prognozėmis, pagal augimo tempus Lietuvos ūkis šiais metais yra antras visoje Europos Sąjungoje (ES) ir atsilieka tik nuo Estijos, o kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs greičiausiai visoje ES, sako Europos Sąjungos komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir Muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. Pristatydamas ES ekonomikos augimo prognozes A. Šemeta teigė, kad bendros augimo perspektyvos nėra optimistinės, tačiau Lietuvos ūkio padėtis visos ES kontekste yra gana gera. Prognozuojama, kad 2012 metais šalie ekonomikos augimas bus mažesnis nei buvo apskaičiuota anksčiau (4,7 proc.), tačiau vis tiek augs greičiausiai ES – 3,4 proc. per metus.

2011 m. lapkričio 21 d.

« Grįžti atgal